Šeštadienio vakaras ir aš nusprendžiau papasakoti Šiaurės istoriją, kuri, galbūt, artėjant šaltiems vakarams ir gražiausioms šventėms paskatins nors vieną iš jūsų suteikti namus, tam kam jų labai reikia.

Šiaurės mes nepirkome, nekeliavome į prieglaudą ir net nesirinkome prieglaudų Facebook puslapiuose. Vieną vakarą, prieš beveik du metelius, pamačiusi mielo, rudo šunelio nuotrauką Facebook puslapyje, perskaičiau, kad šuneliui verkiant reikia laikinos globos kol suras naujus šeimininkus, kadangi buvo dideli šalčiai, nežinau, pasidarė labai liūdna ir nusprendžiau, kad laikinai antras šuniukas galėtų pagyventi mano namuose (auginau 10metus einančią nykštukinę, trumpaplaukę taksiukę – Britą), kol suras naujus šeiminkus ir paskambinau nurodytu numeriu. Atsiliepusi, maloni mergina – Ramunė, paaiškino, kad šunelis jau atiduotas, tačiau jeigu turiu galimybę ir norą, gal galėčiau laikinai priglausti kitą šunelį, kuris tuo metu buvo Ukmergės miesto karantine. O koks skirtumas, pagalvojau, koks tas šunelis, rudas, baltas ar juodas ir mielai sutikau padėti. Taigi, vasario 4 dieną, vėlų vakarą, išėjau pasitikti Ramunės su mano nauju, laikinu namų gyventoju ir susipažinau su maža, juoda kalyte su skirtingomis ausytėmis ir baime akyse, tačiau tik įžengus į namus, šuniukas nedrąsiai pradėjo bėgioti, draugiškai žaisti su Brita ir nuolat ropštis man ant rankų. Prasidėjo linksmas ir mažų vargų laikas. Namie praleisdavau didžiąją dalį laiko, kadangi nenorėjau atsitraukti nuo tų dviejų neklaužadų, su kuriomis būdavo labai smagu ir jos tapo geriausiomis draugėmis, tačiau be linskmosios dalies, buvo ir problema – kadangi šunytė nebuvo paskiepyta, negalėjo keliauti į lauką, todėl laukas jai būdavo kiekvienas namų kampas, tačiau mano vaikinas Edvinas per porą dienų, tą mažą neklaužadą puikiai ištreniravo viską atlikti ant palutės, negalėjome atsidžiaugti, koks šunelis protingas.IMG_0455

Taigi laikas bėgo, prie šunelio labai prisirišome, davėme vardą – Šiaurė, pradinis variantas buvo Emkė(taip, taip kai kas prijaučia BMW automobiliams, tačiau skambėjo kaip Semkė ir pasirinkome Šiaurę), tačiau vaikinas nors ir labai mylėjo Šiaurę, griežtai pasakė, kad negalime prisiimti atsakomybės už antrą šunį, kadangi būtų labai sudėtinga. Norėdama neatsiskirti  visam laikui nuo šunelio, sugalvojau, kad būtų šaunu Šiaurei surasti namus, kur būtų ne tik mylima, bet žmonės būtų man žinomi ir galėčiau kartais aplankyti šunelį. Ir atsirado nuostabioji Gintarė ir jos mama, kurio sutiko Šiaurę priimti į savo namus. Su Ramunės sutikimu, Šiaurė iškeliavo į naujus savo namučius, oi buvo kiek ašarų.. nors ir supratau, kad ji bus labai mylima, laiminga ir pačiose geriausiose rankose, ašaros kaip pupos visą vakarą riedėjo, o ir kitomis dienomis buvo labai liūdna.., tačiau atsitiko dar liūdnesnis dalykas, po pusantros ar dviejų savaičių, paaiškėjo, kad Gintarė turi stiprią alergiją  šunims.. juk į prieglaudą atgal neveši, nei traumuoti šuniuką ir ieškoti vėl naujų namų. Nebuvo kitos išeities, mano Edvino širdelė suminkštėjo ir vėl su ašaromis Šiaurė oficialiai ir visam laikui tapo mūsų šuo.

IMG_2574

Dabar Šiaurė tikra mūsų šeimos narė, visų mylima ypač mano nuostabios anytos, laiminga, turi geriausią draugę – Britą su kuria puikiai leidžia savo dienas – žaidžia, pykstasi, miega kartu, jeigu būna atskirai liūdi ir pasiilgsta viena kitos. Nors būta be linksmų akimirkų ir pykčių, sunkumų: sugraužtas brangus laikrodis(du kartus), televizoriaus pultelis, plintusai, knygos, batai ir kt. viskas atsileista žiurint į tas mielas akytes ir ausytes. Iš pradžių šunelis turėdavo baimių, kadangi ankščiau lyg ir buvo mušama, išmesta iš namų prieš atsiduriant prieglaudoje. Bijodavo būti nešama ant rankų, paniškai bijojo lipti ir važiuoti automobiliu, vaikai jai keldavo baimę ir ji tapdavo agresyvi, tačiau su laiku ir kantrybe, išaugome iš šių baimių ir ji tapo drąsi, visiems draugiška ir labai energinga gražuolė, kuriai nereikia jokių dokumentų ir karališkų genų. Ji yra tokia, kokia yra, Šiaurė su visais savo pliusais ir minusais.

Taigi, jeigu tik turite galimybę, suteikite namus beglobiams gyvūnams, nes jiems to reikia labiausiai. Jie atsilygins jums didžiule meile bei atsidavimu. Patikėkit!

IMG_7678